Girios irklas. Viešvilė

Bilietų nebėra – visos vietos į žygį užpildytos.

Balandžio 20-ąją susitikime Viešvilėje, žygyje „Girios irklas.“

Tai žygis su vedliu Viešvilės apylinkėmis ir Karšuvos giria, itin saugomo Viešvilės valstybinio gamtinio rezervato prieigomis. Miestelis garsėja ne tik įspūdingu žuvitakiu ir jo slėniu, kurios nuolat fotografuoja keliautojai, bet ir vandenų negailinčia girios dalimi. Todėl čia ne tik eisime, bet ir plauksime baidarėmis. Žingsnių – apie 15-20 tūkst., o kiek mostų irklais – suskaičiuosime tik kartu kolekcionuodami akimirkas.

Žygio metu bus galimybė pasipildyti geriamo vandens, susidėti daiktus į organizatorių automobilį, kuris judės po trasą. Žygio dalis pėsčiomis – nesudėtinga. Tačiau priklausomai nuo orų, miškas gali būti drėgnas. Antra žygio dalis – dvivietėmis baidarėmis. Atstumas – apie keturis kilometrus, plaukimas tiek upeliu, tiek ežerais. Upeliuose yra vagą užvirtusių medžių, pro juos baidares teks pernešti.

DĖMESIO! ŽYGIS VYKS PASIENIO RUOŽE – BŪTINA TURĖTI ASMENS DOKUMENTĄ.

Dėmesio – vietų skaičius ribotas, turėsime galimybę priimti tik iš anksto bilietus įsigijusius žygeivius.

Starto vieta – Viešvilės žuvitakis, Viešvilė, Jurbarko r.
Starto pradžia – balandžio 20 d. 10 val.
Renginio pabaiga – 18 val.

Daugiau informacijos:
Tel.: +370 685 10 177
El. p.: [email protected]

Žygeiviai patys atsako už savo saugumą, sveikatą ir gyvybę bei turtą.

Keliaudami pamatysite

Žuvitakis

Viešvilės upė yra dešinysis Nemuno intakas. Upės ilgis 22 km. Didžioji upės dalis (apie 16 km) yra Viešvilės valstybinio gamtinio rezervato ir jo buferinės apsaugos zonos teritorijoje. Tai buvusi vertinga lašišinė upė, turėjusi gausią šlakių populiaciją, kuri dėl prieškaryje ant upės pastatytų tvenkinių (Viešvilės – 4,5 ha, 2,7 km nuo žiočių ir Gulbinų – 6,7 ha, 4,2 km nuo žiočių) su žuvims nepraeinamomis užtvankomis praktiškai visiškai sunyko, kadangi žuvys negalėjo pasiekti aukščiau tvenkinių esančių nerštaviečių.

Atsižvelgiant į upės ichtiologinę vertę ir potencialias lašišinių žuvų – šlakių ir kitų migruojančių žuvų rūšių (žiobrių, upinių nėgių, margųjų upėtakių) išteklių atkūrimo galimybes Viešvilės upės užtvankose pasiūlyta pastatyti žuvų pralaidas. Žuvitakių įrengimas užtvankose ant Viešvilės upės Viešvilės miestelyje ir Gulbinų kaime.

Pastatyti žuvitakiai gerai dera su gamtine aplinka. Žuvitakiai svarbūs ne tik žuvų ištekliams atkurti. Kadangi žuvų migracijos (neršto) ir rekreacinis sezonai nesutampa, Viešvilės žuvitakį bus galima naudoti kompleksiškai. Įrengta maudykla (tapatinama su žuvų poilsio baseinu), taip pat besimaudantiems pastatyta vandens kaskada. Rekreacinėms sąlygoms pagerinti numatyti priėjimo takai ir želdiniai. Atkūrus šlakių migracijos kelią į nerštavietes per 10 metų planuojama pasiekti 50% upės potencialaus produktyvumo (500 vnt. šlakių), t. y. apie 250 suaugusių žuvų. Atsikuriant žuvų ištekliams Viešvilės upėje bus galima organizuoti patrauklią šlakių licencinę žūklę, apylinkės pritrauks daugiau turistų, skatins turizmo plėtrą.

Teismo rūmai

XX a. pr. Klaipėdos krašte tebuvo penkios teismo apygardos – Klaipėdos, Priekulės, Šilutės, Rusnės ir Viešvilės. Pastaroji apėmė visą rytinę Pagėgių krašto dalį. Viešvilės teismui priklausė apie 72 kaimai. Šalia teismo buvo nedidelis kalėjimas, taip pat čia veikė civilinės metrikacijos skyrius, notariatas.

Buvę teismo rūmai, primenantys viduramžių pilį, pastatyti 1902 m., II-ojo pasaulinio karo metais apgriauti ir vėliau atstatyti, po 1956 m., pritaikyti vaikų globos namams, rekonstruoti.

Kaskalnio geomorfologinis draustinis

Kaskalnio draustinis įsteigtas 1988 m. Saugomas žemyninių parabolinių kopų masyvas (Viešvilės-Kaskalnio kopynas). Plotas 905 ha. Kaskalnio draustinyje, esančiame Karšuvos girios glūdumoje šalia Viešvilės valstybinio rezervato, taisyklingų formų parabolinės kopos apaugusios mišku. Čia vyrauja pušynai, rytiniame draustinio pakraštyje – eglynai. Draustinyje sutinkami briedžiai, taurieji elniai, šernai. Auga grybai, mėlynės, bruknės.^[1] 2008 m. viena draustinio kopa nuniokota – iškastas smėlis.^[2]