---

ŽYGIAI:

Į kokius žygius kviesime 2024-aisiais!

Žygių magija kviečia keliauti per gražiausias Jurbarko krašto vietas ir kartu kolekcionuoti akimirkas. Kodėl? Nes Jurbarko kraštas – neabejotinai yra vienas įspūdingiausių Lietuvoje. Regionas apdovanotas daugybe upių, nuostabių slėnių, istorijos ir ošiančių miškų. Čia ir neužmirštami Nemuno kraštovaizdžiai, atsiveriantys nuo gausybės piliakalnių, ir Karšuvos giria šnabždanti šimtametes seniausios Europoje Melno sienos paslaptis, ir tarp pilių sienų skambančios legendos apie didikus. Šios vietos – nuostabus gamtos, istorijos, kultūros ir neužmirštamų potyrių lobynas. Todėl 2024-aisiais Žygių magija kviečia į daugybę smagių pasivaikščiojimų ne vienerius metus dėliotais žygių maršrutais. Nes juk nieko nėra geriau, nei pilna kuprinė neužmirštamų akimirkų. Kolekcionuokime jas kartu!

„Gelgaudo lobiai“ – tai žygis įspūdingosios Panemunės pilies apylinkėmis, kur iki šiol iš istorijos vingių iškyla didikų Gelgaudų paslaptys. Čia ir piliakalniai, ir Panemunių regioninis parkas, o susitikimas su pačiu Gelgaudu žirgyne, kur saugoma didiko senovinių šarvų ir ginklų kolekcija – nepliks abejingų. Trasa – apie 15 km., tačiau dėl atstumo nesuklyskite – nuostabiajame Nemuno slėnyje netrūksta kalnų.

„Karžygių takais“ – žygis Veliuonoje ir aplink ją. Maždaug 18 km. trasa negaili iššūkių keliautojams dovanodama daugybę kalnų ir upelių. Tačiau už smagų nuovargį Veliuona atsilygina nenuspėjamu istorijos lobynu – piliakalniais, dvaru, senutėle bažnyčia, įvairiausiais paminklais, legendomis ir daugybe kitokių įdomybių. Juk Veliuonoje lankėsi, kovojo ir, anot metraščių, mirė sužeistas Lietuvos didysis kunigaikštis Gediminas, todėl vienas iš trijų Veliuonos piliakalnių pavadintas Gedimino Kapo kalnu. O kur unikalus moto tipo piliaklanis panemunėje, miškuose pasislėpusi Antkalnės pilliavietė ir iššūkiais šniokščiantis Gystaus upelio pažintinis takas. Apie tai, kokie vaizdais atsiveria į Nemuno slėnį – net negalima kalbėti, nes tai būtina pamatyti.

„Dubysos kodas“ – vienas sudėtingiausių Žygių magijos žygių. Tai – 25-30 km. pasivaikščiojimas iš kunigaikščio Palemono tėvonijos – Seredžiaus. Legenda byloja, kad čia prasidėjo visų Lietuvos didikų giminės. Nuostabieji Dubysos slėniai, brastos ir laukiniai miškai keliautojams negaili nei emocijų, nei iššūkių. O kur dar Margupio kadagių draustinis, Speleologijos muziejus, Marmakų aktinijų ūkis ir kiti smalsautojams būti objektai…

„Šv. Huberto žygis“ – neatskiriamas nuo gražiosios Raudonės pilies ir čia vykstančios kasmetinės Šv. Huberto šventės. Maždaug 15 km. maršrutą pilies apylinkėmis įveikę žygeiviai grįžta į patį šventės šurmulį. Čia jų laukia medžioklių tradicijų gaudesys ir įvairiausi skanėstai iš žvėrienos. O pasistiprinti – būtina, nes trasa, nors ir nėra ilga, tačiau labai įvairi ir tikrai – ne lengvutis pasivaikščiojimas.

„Pasienio nuotykiai. Melnas“ – žygis po totaliai į istoriją panardinančius vartus į Mažąją Lietuvą – Smalininkus, jų apylinkes ir gūdžiąją Karšuvos girią. Ši – nors ir gūdi, bet neabejotinai – viena nuostabiausių šalies girių. O Smalininkai ne veltui vadinami amžinuoju pasieniu, todėl žygeiviai ne kartą kirs sieną, turės įveikti upelius ir kitokias kliūtis. Tiesa – pasienis ten ne bet koks, o virš 600 metų skaičiuojanti, seniausia Europoje, Melno siena. Bet pasienis pasieniu, o į legendinės miniatiūristės Lidijos Meškaitytės sodybą nešant kontrabandą užsukti šiame žygyje būtina. Trasos ilgis – apie 25-30 km.

„Pasienio pelkės. Vertimai“ – 30-35 km. žygis po Karšuvos girią, kurioje teks įveikti čia liūliuojančias pelkes, Laukėsos durpyną, kirsti 600 metų skaičiuojančią Melno sieną ir suskaičiuoti daugybę Mituvos upės intakų. Žygis – nelengvas, tačiau mums, organizatoriams, žygeivių įvertintas itin savimeilę glostančiu pasakymu – tarsi trys žygiai viename. Kitaip tariant – čiumpam itin įvairią trasą ir pasimatom girioje!

„Karšuvos girios paslaptys” – žygis Viešvilės apylinkėmis ir itin saugomo Viešvilės valstybinio gamtinio rezervato prieigomis. Miestelis garsėja ne tik įspūdingu žuvitakiu ir jo slėniu, kurios nuolat fotografuoja keliautojai, bet ir vandenų negailinčia Karšuvos girios dalimi. Todėl čia ne tik eisime, bet ir plauksime baidarėmis. Žingsnių – apie 15 tūkst., o kiek mostų irklais – suskaičiuosime tik kartu kolekcionuodami akimirkas.

„Upės žygis“. Jurbarkas – trijų upių miestas, kurio herbe, ant raudono skydo, puikuojasi trys baltos lelijos. Jos simbolizuoja tris upes, tekančias per miestą – Nemuną, Imsrę ir Mituvą. Šiame žygyje tyrinėsime viduriniąją – Mituvą ir įspūdingiausias jos vietas. Todėl pasiruoškite purslams – netrūks nei brastų, nei akimirkų valtyse, nei kitokių iššūkių. Nuostabiosios Karšuvos girios – taip pat. Atstumas – apie 25-30 km.

„Jurbarkas, kalnai ir upė“. Tai – maždaug 25-30 km. ilgio žygis, kuris prasidės Jurbarke, o žygeiviai net dukart kirs Nemuną. Kartą per vieną ilgiausių tiltų Lietuvoje, o antras kartas – tebūnie siurprizas. Keliausime iki savo grožiu neabejotinai Kernavei prilygstančių Sudargo piliakalnių, minsime akmenų kapinyno paslaptis, ragausime šaltinių vandenį. O jau kalnų ir kalnelių bus tarsi smilčių smėlio saujoje.

Dar vienas žygis dėliojasi – visai ir visai ne Jurbarko regione. Tačiau apie jį paskelbsime, kai patiems bus aiškiau.

Žygių datos – netrukus, o daugiau informacijos – www.zygiumagija.lt ir „Žygių magija“ profilyje „Facebook“.

Kolekcionuok akimirkas su Žygių magija!

ŽYGIAI ĮMONĖMS IR GRUPĖMS

ĮVYKĘ ŽYGIAI

---

---