#zemaitis115
Bičiuliai, kovo 15-ąją kviečiame į pirmąjį sezono žygį #zemaitis115 .
Renginys nemokamas! Žygis skirtas legendinio partizanų vado ir Lietuvos prezidento Jono Žemaičio-Vytauto gimtadieniui paminėti.
Žygis su vedliu, atstumas – maždaug 12 kilometrų. O finišo vietoje, prie Jono Žemaičio-Vytauto vyriausioji vadavietėje lauks renginys ir vakarienė prie laužo.
Tiek asmenybė, tiek vieta – unikalios mūsų istorijai. O Vadžgirio kultūros namai, Vadžgiriškių bendruomenė, Paskynų bendruomenė ir Jurbarko turizmo ir verslo centras pasirūpins, kad renginio akimirkos būtų įsimintinos.
Startas: Paskynai (Šimkaičių sen. Jurbarko r.). Nuo bunkerio į starto vietą būsite parvežti.
Starto laikas: 18.30.
Trasa: miškai, laukai, gamtiška bekelė.
Prašome tik užsiregistruoti, kad žinotume dalyvių skaičių! Tai galite padaryti email: [email protected].
Keliaudami pamatysite
Jono Žemaičio-Vytauto bunkeris-vadavietė
Šioje vietoje 1951 m. buvo įkurtas Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio Tarybos prezidiumo pirmininko, partizanų generolo Jono Žemaičio-Vytauto, g. 1909 m. Palangoje, bunkeris ir partizanų vyriausioji vadavietė.
Generolas Jonas Žemaitis-Vytautas 1951-1953 m. gegužės 30 d. bunkeryje slėpėsi, dirbo, vadovavo Lietuvos partizanų sąjūdžiui. 1953-05-30, išdavus vadavietę, gen. J. Žemaitis suimtas, 1954-06-09 nuteistas mirties bausme. Nuosprendis įvykdytas 1954-11-26 Maskvos Butyrkų kalėjime. 1997-02-14 J. Žemaitis apdovanotas Vyčio kryžiaus 1-ojo laipsnio ordinu, 1997-12-22 jam pripažintas Kario savanorio statusas, o 1998-01-28 suteiktas dimisijos brigados generolo laipsnis. Gen. J. Žemaičiui pastatyti paminklai Vilniuje, Kaune, Palangoje. 1995 m. apie jį buvo sukurtas dokumentinis filmas „Ketvirtasis Prezidentas“.
Jonas Žemaitis-Vytautas
Jonas Žemaitis-Vytautas (1909 03 15 – 1954 11 26) Kovojančios Lietuvos Prezidentas Paskutinis Jono Žemaičio žodis teisme – sovietų okupacinio režimo baudžiamojoje represinėje institucijoje: „Aš, kaip ir kiti mano bendraminčiai, manau, kad Sovietų Sąjunga ginkluotomis pajėgomis įsiveržė į mūsų šalį. Šį sovietų vyriausybės žingsnį laikau neteisėtu… Visus pogrindžio veiksmus, kurio dalyviu aš buvau, nukreiptus prieš sovietų valdžią, aš laikau teisingais ir nelaikau nusikalstamais. Tik noriu pabrėžti, kad, kiek man teko vadovauti Lietuvos kovotojų už laisvę kovai, aš stengiausi, kad ši kova laikytųsi humanizmo principų. Jokių žvėriškumų aš neleidau. Koks bus teismo sprendimas – man žinoma. Aš vis tiek manau, kad kova, kurią aš vedžiau devynerius metus, turės savo rezultatų.“ (Gaškaite-Žemaitiene N., Žuvusiuju Prezidentas, Vilnius, 2007, p. 405–406.) Gimė 1909 m. kovo 15 d. tarnautojo šeimoje Palangoje Šeima 1940 m. vedė Eleną Valionytę, su ja susilaukė sūnaus Jono Laimučio Profesinė kvalifikacija Karininkas, 1926–1929 m. Kauno karo mokykla 1936–1938 m. Fontenblo artilerijos mokykla (Prancūzija), po studijų suteiktas kapitono laipsnis Politinė ir profesinė veikla 1938–1940 m. Lietuvos kariuomenės karininkas 1944 m. įsitraukė į nacių okupuotoje Lietuvoje sukurtos Vietinės rinktinės veiklą, po antrosios sovietų okupacijos dalyvavo aktyvioje antisovietinėje rezistencinėje kovoje 1945 m. balandžio 23 d. davė partizano priesaiką, paskirtas partizanų „Žebenkšties“ rinktinės štabo viršininku 1947 m. gegužės mėn. tapo Kęstučio apygardos, o 1948 m. – visos Vakarų Lietuvos partizanų srities vadu, pradėjo vienyti pogrindžio pasipriešinimo judėjimus. 1949 m. pasipriešinimo dalyviai susijungė į vieningą organizaciją – Lietuvos laisvės kovos sąjūdį 1949 m. vasario 16 d. priimta Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio (LLKS) Tarybos deklaracija skelbė, kad aukščiausias teisėtas valdžios organas Lietuvoje yra partizanų vadovybė, o jų kovos tikslas – atkurti nepriklausomą parlamentinę Lietuvos Respubliką. Jonas Žemaitis išrinktas LLKS Tarybos prezidiumo pirmininku, jam suteikti aukščiausios krašto politinės ir karinės valdžios įgaliojimai bei Laisvės kovotojo partizano generolo laipsnis Ėjo valstybės vadovo pareigas 1949 m. vasario 16 d. – 1954 m. lapkričio 26 d. 1953 m. gegužės 30 d. buvo išduotas, suimtas, nugabentas į Maskvą. Tardomas liko ištikimas priesaikai Lietuvos valstybei 1954 m. lapkričio 26 d. Maskvos Butyrkų kalėjime įvykdyta mirties bausmė 2009 m. kovo 12 d. Lietuvos Respublikos Seimas pripažino Joną Žemaitį kovojusios su okupacija Lietuvos valstybės vadovu, faktiškai vykdžiusiu Respublikos Prezidento pareigas.