Von Karšuvon!
Kovo 24-ąją susitikime Pašventyje, Jurbarko r., žygyje „Von Karšuvon!“
DĖMESIO! ŽYGIS VYKS PASIENIO RUOŽE – BŪTINA TURĖTI ASMENS DOKUMENTĄ.
Tai pėsčiųjų žygis su vedliu, per kurį ne kartą į savo akimirkų kolekcijas įrašysime nuostabiosios Karšuvos girios alsavimą ir vartais į Mažąją Lietuvą tituluojamo Smalininkų krašto paslaptis. Kirsime seniausią Eurpoje Melno pasienį ir Mažosios bei Didžiosios Lietuvos sieną, kelsimės per upelius, o poilsio minutę rasti legendinės miniatiūristės Lidijos Meškaitytės sodyboje, šimtmečius ošiančioje girioje aplankysime partizanų stovyklavietę. Žygis – vidutinio sudėtingumo, bet reljefas ir gamta neleis nuobodžiauti – teks kopti, įveikti pelkes ir karjerus.
Trasos ilgis – apie 25 kilometrus.
Trasoje judės organizatorių automobilis, todėl bus galimybė pasipildyti vandens atsargas, o dalį daiktų pasidėti mašinoje ir pasiimti poilsio vietose.
Starto vieta – Pašvenčio ežeras (prie Pašvenčio girininkijos), Jurbarko r.).
Starto pradžia – 10 val.
Renginio pabaiga – 18 val.
Bilietai:
Starto vieta: Pašvenčio ežeras (aikštelė prie Pašvenčio girininkijos) Jurbarko r., 55.094624, 22.611991
Starto laikas: kovo 24 d. 10 val.
Trasa: apie 25 km, sudėtingas reljefas, upės, bekelė, miškai.
Daugiau informacijos:
Tel.: +370 685 10 177
El. p.: [email protected]
Žygeiviai patys atsako už savo saugumą, sveikatą ir gyvybę bei turtą.
Keliaudami pamatysite
Lidijos Meškaitytės sodyba
Netoli Smalininkų, Antšvenčių kaime, ant Šventosios upės kranto rymo XIX a. sodyba, kurioje gyveno akvarelinės miniatiūros meistrė Lidija Meškaitytė (1926-1993). Autentiška Mažosios Lietuvos gyventojo sodyba, skaičiuojanti antrą šimtmetį, saugo dailininkės ir jos tėvų, šiame krašte puoselėjusių lietuvybę, atminimą. 2006 m. sodyba įrašyta į LR kultūros vertybių registrą.
Melno siena
1422 m. rugsėjo 27 d. Melno taikos susitarimu nustatyta tarpvalstybinė siena tarp Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Vokiečių ordino. Vokiečių ordinui atstovavo Didysis magistras Paul von Rusdorf, Livonijos magistras Siegfried Lander von Spanheim, Vokietijos magistras Eberhard von Siensheim. Iš kitos pusės sutartį pasirašė Lietuvos Didysis kunigaikštis Vytautas, Lenkijos karalius Jogaila, iš viso dokumentas pažymėtas 114 antspaudų. Pagal susitarimą Lietuva atgavo Žemaitiją, tačiau Nemuno žiotys ir Klaipėda liko Prūsijos valdžioje iki 1923 m.
Akimirkos
