Upės žygis

DĖMESIO – ŽYGIS NUKELIAMAS Į VĖLESNĮ LAIKĄ. Informacija bus paskelbta vėliau. Bilietus jau nusipirkusiems žygeiviams lėšos bus artimiausiu metu grąžintos.

Upės žygis – tai maždaug 25+ kilometrų žygis su vedliu šokant nuotykių šokį su Mituvos upe. Tai – viena iš trijų upių, kurių santakoje ir įsikūręs Jurbarkas. Mituva – antra pagal didį upė, kurios krantais keliaudami įveiksim ir brastas, ir plauksim valtimi, ir įveiksime nemažai pakilimų bei nusleidimų. Įsivelsime į pilikalnių istorijas, pasaulinių karų apkasų vingius ir daugybę kitokių potyrių.

Trasoje, maždaug kas penki kilometrai, bus galimybė pasipydyti vandens atsargas.

Registruodamiesi, pirkdami bilietus ir atvykdami į renginį dalyviai: patvirtina, suprantantys, kad dalyvavimas žygyje yra susijęs su rimtu žmogaus fizinių galimybių išbandymu, taip pat, kad yra pasitikrinęs sveikatą. Dalyvis supranta ir patvirtina, kad organizatoriai neatsako už dalyvio sveikatai padarytą žalą ar gyvybei sukeltą pavojų ir neatlygins turtinės ar neturtinės žalos. Visa rizika ir atsakomybė dėl dalyvio sveikatos sutrikimų, sužalojimų, nelaimingų atsitikimų žalos dalyvio sveikatai, gyvybei ir turtui, atsiradusių dalyvaujant žygyje, tenka tik dalyviui. Dalyvis taip pat atsako už savo veiksmais ar neveikimu padarytą žalą gamtai, laukinei gyvūnijai, kitų dalyvių sveikatai, gyvybei ir turtui.

Starto vieta – Jurbaro turizmo ir. verslo informacijos centras, Vydūno g. 19, Jurbarkas.
Žygio laikas – 10 val., rugpjūčio 31 d.

Bilietai:

Keliaudami pamatysite

Dvarvietė su parku

Jurbarko dvaras yra pačiame Jurbarko mieste, vakariniame pakraštyje. Čia, gražiame parke, ant kairiojo Mituvos kranto kunigaikštis Vasilčikovas pastatė stilingus rūmus, praplėtė parką ir visą jį aptvėrė raudonų plytų mūro tvora. Netoli pagrindinių rūmų buvo pastatyti dar du namai, vadinami flygeliai (sparnai).

Pietiniame flygelyje gyvendavo kunigaikščių tarnai, čia seniau galėjo būti ir dvaro raštinė. Šiaurinis flygelis buvo ištaikingai įruoštas ir skirtas kunigaikščio šeimos nariams arba svečiams. Netoli šiaurinio flygelio, šiaurės rytų pusėje buvo pastatyta nedidelė, bet gana puošni mūrinė cerkvė. Buvęs dvaro parkas įkurtas XIX a. viduryje. Parkas driekiasi siaura juosta Mituvos kairiajame krante ir lengvai pasiekiamas tilteliu, esančiu šalia švenčių estrados. Parko teritorija užima apie 9 ha. teritorijos ir yra mišraus išplanavimo. Centrinėje dalyje įrengtas parteris, kurį juosia iš rytų į vakarus einančios privažiavimo alėjos kilpa. Parko medelynus sudaro vietiniai klevai, liepos ir beržai su ąžuolų ir skroblų priemaiša. Alėjose auga europiniai maumedžiai ir juodosios pušys. Pagrindinė alėja jungia klasicistinio stiliaus rūmus su buvusiais puošniais dekoratyviniais vartais. Pro juos buvo patenkama į miestelio gatvę. Antrieji vartai – šiaurės rytų dalyje.

Kalnėnų piliakalniai

Piliavietę sudaro dvi kalvos, piliakalnis ir įtvirtintas papilys, atskirtos 4 m gylio ir 6 m pločio (dugne) grioviu. Piliakalnio šlaitai statūs, 4,5 m aukščio. Viršūnės aikštelė stačiakampė, 26 x 14 m dydžio. Šiaurinėje ir pietinėje pusėje, už griovio, buvo supilti pylimai. Šiaurinis pylimas 34 m ilgio, 18 m pločio ir 3 m aukščio. Pietuose buvusį pylimą nuplovė Nemunas, išliko l m aukščio ir 10, 5 m pločio pylimo liekanų. Į pietvakarius nuo piliakalnio yra papilys, jo aikštelė pailga, 55 x 48 m dydžio, apjuosta 20 m pločio ir 2 m gylio grioviu. Piliavietė apardyta Nemuno potvynių, jos teritorijoje randama didelių (15,5 x 8,5 x 30,5 cm) plytų, iš akmens mūrytų pastatų liekanų, arbaleto strėlių antgalių.[2] Piliavietės kalvelės vadintos ir Pipirkalniais [3]

Piliakalnyje stovėjo 1259 ar 1343 m. kryžiuočių pastatyta Georgenburgo pilis, kurią 1382 m. nesėkmingai puolė Lietuvos didysis kunigaikštis Kęstutis1384 m. pilį sudegino Vytautas1387 m. kryžiuočiai pilį atstatė, 1392 m. ji vadinama Bajenburgu, 1396 m. vėl Georgenburgu. 1403 m. Vytautas ją sudegino.[4]

Kalnėnų uostas

Apie Kalnėnų uostą 1919-1940 metais rašo prof. A. Piročkinas. „Rusijos valdžia dešiniajame Nemuno krante, 121 kilometre nuo žiočių, 3,5 km žemiau Jurbarko, 1891 metais įrengė uostą. Vardą gavo nuo šalia esančio Kalnėnų kaimo. Kalnėnų uostas vėl atgijo po Antrojo pasaulinio karo, kai čia kurį laiką veikė laivų remonto dirbtuvė. Vėliau uostas stovėjo nenaudojamas.

Jurbarko uostas

„Jurbarkas nuo neatmenamų laikų buvo žymus Nemuno laivininkystės punktas. Dar nepasibaigus karams su kryžiuočiais, XIV a. pabaigoje, per Jurbarką Nemunu vežta į Lietuvą ir iš Lietuvos įvairių prekių. Tačiau iki pat XX a. ketvirtojo dešimtmečio vidurio Jurbarke nebūta uosto. Navigacijos metu prekes kraudavo laikinose prieplaukose, o žiemą negausius laivus laikydavo Mituvoje, kiek toliau nuo jos žiočių. Čia laivams stovėti per potvynius pavasarį, kai Nemunu grėsmingai plūsdavo ledai, būdavo gana saugu: pačios Mituvos ledų būdavo mažai.