ŠV. Huberto žygis
Dėmesio! Šv. Huberto šventės organizatoriams, Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijai, perkėlus renginį į lapkričio 10 d., žygis taip pat perkeliamas į lapkričio 10-ąją! Įsigijusiems bilietus, tačiau negalintiems dalyvauti dėl datos pakeitimo, lėšos bus gražintos. Dėl gražinimo prašome susisiekti su organizatoriais el. paštu [email protected]
lapkričio 10-ąją, 10 val., susitikime prie įspūdingosios Raudonės pilies ir keliaukime nuostabiu dvaro parku, įspūdingus vaizdus atveriančiais Nemuno šlaitais, upeliais ir piliakalniais. Žygio trasa – maždaug 15 km., o dalis jos – aštrių pojūčio negailinti atkarpa.
Grįžę iš pasivaikščiojimo pasinersime į prie pilies šurmuliuojančią respublikinę šv. Huberto minėjimo šventę. Čia griaudės šventiniai sveikinimai, medžioklinių šunų ir skalikų pasirodymai, kitokios medžiokliškos pramogos ir įdomybės. Kulinarinių ir kitokių potyrių netrūks medžiotojiškų patiekalų gausybėje.
Registruodamiesi, pirkdami bilietus ir atvykdami į renginį dalyviai: patvirtina, suprantantys, kad dalyvavimas žygyje yra susijęs su rimtu žmogaus fizinių galimybių išbandymu, taip pat, kad yra pasitikrinęs sveikatą. Dalyvis supranta ir patvirtina, kad organizatoriai neatsako už dalyvio sveikatai padarytą žalą ar gyvybei sukeltą pavojų ir neatlygins turtinės ar neturtinės žalos. Visa rizika ir atsakomybė dėl dalyvio sveikatos sutrikimų, sužalojimų, nelaimingų atsitikimų žalos dalyvio sveikatai, gyvybei ir turtui, atsiradusių dalyvaujant žygyje, tenka tik dalyviui. Dalyvis taip pat atsako už savo veiksmais ar neveikimu padarytą žalą gamtai, laukinei gyvūnijai, kitų dalyvių sveikatai, gyvybei ir turtui.
Kolekcionuokime akimirkas kartu!
Jūsų Žygių magija.
BILIETAI:
Šv. Huberto žygis
Starto laikas: lapkričio 10 d. 10 val.
Žygio starto/finišo vieta: Raudonės pilis, Raudonė, Jurbarko r.
Trasos ilgis – apie 15 km.
Šv. Huberto trasa
Penkiolikos kilometrų trasa ves gražiausiomis Raudonės pilies apylinkėmis, o ją įveikę žygeiviai grįš tiesiai į didžiulės šv. Huberto medžioklės šventės šurmulį.
Keliaudami pamatysite
Raudonės pilis
Raudonės pilis – rezidencinė pilis Raudonėje, dešiniajame Nemuno krante Jurbarko rajone.
Pilies rūmuose iki 2018 m. veikė Raudonės pagrindinė mokykla. Į pilies bokštą (33,5 m aukščio) leidžiama patekti ir turistams.
Pirmosios pilys Nemuno pakrantėj statytos dar apie 1300 metus kaip kovų su kryžiuočiais gynybiniai postai. Po Žalgirio mūšio jų svarba sunyko. Tačiau pilys atgimė XVI–XVII a., kai Nemunas tapo prekybos keliu. Raudonės pilis yra priskiriama tokioms antrosios kartos reprezentacinėms panemunės pilims.
Raudonėnų piliakalnis
Raudonėnų piliakalnis – įrengtas Raudonės upelio dešiniojo kranto kyšulyje. Aikštelė trikampė, orientuota pietvakarių – šiaurės rytų kryptimi, 37 m ilgio, 35 m pločio pietvakariuose. Jos pietvakarių krašte supiltas 40 m ilgio, 3 m aukščio, 12 m pločio pylimas, už kurio iškastas 6 m pločio, 1 m gylio griovys. Šlaitai statūs, 18 m aukščio. Išmatavimai: 160 m ilgio šiaurės – pietų kryptimi ir iki 140 m pločio.
Aikštelės šiaurinę dalį nuplovė Raudonė, pietinis šlaitas link tvenkinio paveiktas erozijos. Piliakalnis apaugęs praretintais lapuočiais medžiais. Piliakalnis datuojamas I tūkstantmečio viduriu - XIII a.
Pilies malūnas
Kaip ir kiekvienas dvaras, taip ir Raudonė turėjo savo malūną. Nors 1711 m. inventoriuje malūnas ir neminimas, tačiau netrukus jis atsiranda. 1711 m. paminėta, jog išėjus pro pilies vartus ir einant į palivarką (buvusį į šiaurę nuo pilies) dešinėje pusėje buvo ratinė, o toliau ūkio pastatai.
Dabar egzistuojančio malūno istorija XVIII a. pradžios nesiekia. Šis malūnas savo architektūros formomis nesiskiria nuo pilies ir aiškiai yra to paties autoriaus, kuris rekonstravo pilį, kūrinys. Kaip ir pilies, taip ir malūno autoriumi reikėtų laikyti architektą Štegemaną.