
.
Kovo 29 d. susitikime Smalininkuose!
DĖMESIO! ŽYGIS VYKS PASIENIO RUOŽE – BŪTINA TURĖTI ASMENS DOKUMENTĄ.
Peklavimo – tai žygis su vedliu (vietų skaičius ribotas), kurį kurdami į kolekciją surinkome itin įvairų reljefą ir kitus gamtinius turtus. Todėl keliaujant netrūks nei istorijos, nei miškų, nei upelių su ežerais, nei įvairiausių iššūkių. Po paskutiniojo žygio kai kurie dalyviai juokavo, kad trasą po gabalėlį surankiojo bepročiai gerąja prasme.
Žygis prasidės Mažosios Lietuvos vartais vadinamuose Smalininkuose, kurių gyvenimas neatsiejamas nuo šalia krantus skalaujančio Nemuno.
Apie Smalininkus nuo seno buvo girios. Vietos gyventojai iš medžių sakų gamino smalą (dervą, degutą), todėl vietovė pradėta vadinti Smaliais, o vėliau – Smalininkais. Be to, yra bendrinis žodis smalininkas, reiškiantis „degučius“. Senesnis vietovardis Aukštogaliai (Aukštagaliai) minimas, kaip Augstogallen, 1736 m. Schmalliningcken Augstigallen, 1785 m. Schmallenincken-Augstogallen, 1895 m. Schmalleningken-Auxtogallen.
Smalininkai turi daugybę istorinių įdomybių, dalį jų ir pamatysime. Bene įdomiausia – uostas ir vandens matavimo stotis. Tai – seniausia Lietuvoje vandens matavimo stotis, įrengta 1811 m. (pirmoji vandens matuoklė neišliko; dabar išlikę akmeniniai „laiptai“, sumūryti 1886 m., kurie buvo naudojami vandens lygiui matuoti. Šalia matuoklės yra stebėjimo bokštelis (pastatytas maždaug 1924–1926 m.). O kur dar šauniosios bendruomenės atkuriamas siaurasis geležinkelis…
Keliaudami keletą kartų kirsime seniausią Europoje valstybių sieną – Melno sieną, upelius, aplankysime miniatiūristės Lidijos Meškaitytės sodybą ir parkeliausime į starto vietą.
Trasos ilgis 25+ km. Trasoje bus vandens papildymo taškai. Trasa – miško keliukai, miškas, šlapios vietos.
Starto laikas: Kovo 29 d., 10 val.
Starto vieta: Nemuno g. 30 (Mažosios Lietuvos Jurbarko krašto kultūros centras).
Finišas: Nemuno g. 30 (Mažosios Lietuvos Jurbarko krašto kultūros centras).
Renginio pabaiga: 18 val.
Registruodamiesi, pirkdami bilietus ir atvykdami į renginį dalyviai: patvirtina, suprantantys, kad dalyvavimas žygyje yra susijęs su rimtu žmogaus fizinių galimybių išbandymu, taip pat, kad yra pasitikrinęs sveikatą. Dalyvis supranta ir patvirtina, kad organizatoriai neatsako už dalyvio sveikatai padarytą žalą ar gyvybei sukeltą pavojų ir neatlygins turtinės ar neturtinės žalos. Visa rizika ir atsakomybė dėl dalyvio sveikatos sutrikimų, sužalojimų, nelaimingų atsitikimų žalos dalyvio sveikatai, gyvybei ir turtui, atsiradusių dalyvaujant žygyje, tenka tik dalyviui. Dalyvis taip pat atsako už savo veiksmais ar neveikimu padarytą žalą gamtai, laukinei gyvūnijai, kitų dalyvių sveikatai, gyvybei ir turtui.
Kolekcionuokime akimirkas kartu!
Jūsų Žygių magija.
Bilietai:
Renginys: Peklavimo žygis. Smalininkai.
Startas: kovo 29 d., 10 val.
Starto vieta: Nemuno g. 30 (Mažosios Lietuvos Jurbarko krašto kultūros centras).
Finišas: Nemuno g. 30 (Mažosios Lietuvos Jurbarko krašto kultūros centras).
Renginio pabaiga: 18 val.
Trasa
25+- km
Keliaudami pamatysite
Siaurąjį geležinkelį
Tilžės–Pagėgių–Smalininkų siaurukas – siaurasis geležinkelis, veikęs Tilžėje ir Klaipėdos krašte iki II pasaulinio karo pabaigos.
Geležinkelis vežė krovinius iš Didžiosios Lietuvos ir Klaipėdos krašto į Rytprūsius, ypač Nemuno pavasarinių potvynių metu ir žiemą, kai laivyba upėmis sustodavo. Pasienio Smalininkų mieste buvo kraunamos lietuviškos eksporto prekės: popiermalkės, javai ir galvijai, pastaruosius norint pakrauti peronas buvo pailgintas.
Lidijos Meškaitytės sodyba
Netoli Smalininkų, Antšvenčių kaime, ant Šventosios upės kranto rymo XIX a. sodyba, kurioje gyveno akvarelinės miniatiūros meistrė Lidija Meškaitytė (1926-1993). Autentiška Mažosios Lietuvos gyventojo sodyba, skaičiuojanti antrą šimtmetį, saugo dailininkės ir jos tėvų, šiame krašte puoselėjusių lietuvybę, atminimą. 2006 m. sodyba įrašyta į LR kultūros vertybių registrą.
Melno sieną
1422 m. rugsėjo 27 d. Melno taikos susitarimu nustatyta tarpvalstybinė siena tarp Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Vokiečių ordino. Vokiečių ordinui atstovavo Didysis magistras Paul von Rusdorf, Livonijos magistras Siegfried Lander von Spanheim, Vokietijos magistras Eberhard von Siensheim. Iš kitos pusės sutartį pasirašė Lietuvos Didysis kunigaikštis Vytautas, Lenkijos karalius Jogaila, iš viso dokumentas pažymėtas 114 antspaudų. Pagal susitarimą Lietuva atgavo Žemaitiją, tačiau Nemuno žiotys ir Klaipėda liko Prūsijos valdžioje iki 1923 m.