Jurbės pėda
Sausio 25-ąją susitikime prie Jurbarko turizmo ir verslo informacijos centro, 25 km. pasivaikščiojime su vedliu „Jurbės pėda“.
2025-uosius, Žaliosios medinės gyvatės metus, pradėsime gyvatiškai vingiuodami po Jurbės (taip kartais vietiniai Jurbarką vadina) apylinkes.
Taigis, Jurbė buvo pirmasyk paminėta 1259-aisiais, kryžiuočiams pasistačius Georgenburgo pilį, vėliau tapusia Jurgenburgu. Ten tą pilį mūsiškiai visaip kaip supylė ir kryžiokai ilgai neužsibuvo. Tai čia – rašytinė istorija.
O tikroji yr, kad kartą gyveno du broliai milžinai: Jurgis ir Barkus. Jurgis gyveno dešinėj Nemuno, Barkus – kairėj. Iš ryto numesdavo viens kitam kirvį. Kartą Barkus sudavė Jurgiui netyčia kirviu į smilkinį, ir tas pasimirė. Iš to širdies skausmo neilgai gyveno ir Barkus.Kai jie mirė, jiems buvo supiltas kapas, vadinamas Bišpiliu. Apie milžinkapį pradėjo augti miestas, kuris nuo abiejų brolių gavo Jurbarko vardą.
O piliaviečių Jurbėj – ne viena. Tai kai kurias jų – prakeliausim. Kaip prakeliausim ir Jurbės, kaip uostamiesčio istoriją, bo, jūsų žiniai, Jurbė buvo pirmas Lietuvos uostas ir pirmieji laivai buvo būtent čia registruoti. Tai nuvingivę per uosto istorijas šausim pro unikalius panemunės piliakalnius, šokšim į nuo priešo kryžiaus žygių saugujusi gūdžiają Karšuvą, pamindžiosim didžiulį akmenyną, įveiksim kalnus ir nuostabius vaizdus dovanosiančius Mituvos upės krantus.
Trasa – vidutinio sudėtingumo, tačiau nestokojanti miško, bekelės ir pan.
Žygių magija pasirūpins karšta arbata, vandeniu ir vienu kitu siurprizu 🙂 Jei kojos labai links – bus evakuacinis transportas.
Registruodamiesi, pirkdami bilietus ir atvykdami į renginį dalyviai: patvirtina, suprantantys, kad dalyvavimas žygyje yra susijęs su rimtu žmogaus fizinių galimybių išbandymu, taip pat, kad yra pasitikrinęs sveikatą. Dalyvis supranta ir patvirtina, kad organizatoriai neatsako už dalyvio sveikatai padarytą žalą ar gyvybei sukeltą pavojų ir neatlygins turtinės ar neturtinės žalos. Visa rizika ir atsakomybė dėl dalyvio sveikatos sutrikimų, sužalojimų, nelaimingų atsitikimų žalos dalyvio sveikatai, gyvybei ir turtui, atsiradusių dalyvaujant žygyje, tenka tik dalyviui. Dalyvis taip pat atsako už savo veiksmais ar neveikimu padarytą žalą gamtai, laukinei gyvūnijai, kitų dalyvių sveikatai, gyvybei ir turtui.
Kolekcionuokime akimirkas kartu!
Jūsų Žygių magija.
Bilietai:
Renginys: žygis JURBĖS PĖDA
Startas: sausio 25 d. 10 val.
Finišas: 18 val.
Starto/Finišo vieta: Jurbarko turizmo ir verslo informacijos centras (Vydūno g. 19, LT-74118 Jurbarkas. )
Atstumas: apie 25 km.
Trasa
Maždaug 25 km. trasa ves gražiausiomis Jurbarko apylinkėmis.
Keliaudami pamatysite
Senasis Jurbarko uostas
921 metų kovo 4-ąją į Klaipėdos uostą atplaukė pirmasis motorinis burlaivis su lietuviška trispalve „Jūratė“. Po savaitės čia prisišvartavo „Kastytis“ – kitas toks pat tiesiai iš statyklos Kylyje (Vokietija) atplaukęs motorlaivis su Lietuvos vėliava. Šie du Lietuvos jūreivystės istorijos pradžią paženklinę plokščiadugniai laivai susiję su Jurbarku. Tais laikais savininkai jų negalėjo registruoti Lietuvai dar nepriklausiusiame Klaipėdos krašte, todėl laivai būdavo registruojami Jurbarke, kur ir buvo pirmasis šalies Jūrų uostas. Taip pat praeisime senąjį Kalnėnų uostą.
Kalnėnų piliavietė
Kalnėnų piliavietė, Kalnėnų piliakalnis, Bišpiliukai – prie Kalnėnų kaimo, Nemunodešiniojo kranto slėnyje. Piliavietę sudaro dvi kalvos, piliakalnis ir įtvirtintas papilys, atskirtos 4 m gylio ir 6 m pločio (dugne) grioviu. Piliakalnyje stovėjo 1259 ar 1343 m. kryžiuočių pastatyta Georgenburgo pilis, kurią 1382 m. nesėkmingai puolė Lietuvos didysis kunigaikštis Kęstutis. 1384 m. pilį sudegino Vytautas. 1387 m. kryžiuočiai pilį atstatė, 1392 m. ji vadinama Bajenburgu, 1396 m. vėl Georgenburgu. 1403 m. Vytautas ją sudegino.
Dvarvietė
Jurbarko dvaras – dvaras, esantis Jurbarke. Išliko du dvaro flygeliai (XIX a. vidurio šoniniai rūmai; dar vadinami oficinomis), Jurbarko Kristaus Atsimainymo cerkvė (1865m.), kumetynas (XIX a. vidurys), parkas.
Pietiniame fygelyje įsikūręs Jurbarko turizmo ir verslo informacijos centras, šiauriniame – Jurbarko krašto muziejus. Cerkvėje veikia Jurbarko parodų ir koncertų salė. 2015 m. atstatytos dvaro centrinių rūmų kolonos.