Pėsčiųjų žygis „Dubysos kodas“ – yra tradicinis „Žygių magijos“ renginys su išskirtine galimybe pasivaikščioti nuostabiais Dubysos šlaitais ir slėniais, kurie yra įtraukti į vertingiausių šalies kraštovaizdžio panoramų sąrašą.
„Dubysos kodas“ – turbūt sudėtingiausias „Žygių magijos“ žygis, kuris vyksta su vedliu. Todėl ir šį kartą trasa pareikalaus nemažai ištvermės – joje daug bekelės, laukinių gyvūnų takų, pakilimų ir nusileidimų. Žygeiviams teks keliskart persikelti per Dubysą. Esant aukštesniam vandeniui – su valtimis, jei seklu – briste. Rekomenduojame ilgą aprangą ir kalnams, miškams bei bekelei tinkamą avalynę.
Žygyje bus:
Vandens papildymas kas keletą kilometrų;
Maitinimas antroje žygio dalyje;
Žygio iššūkius primenantys suvenyrai;
Transportas, jei žygis pasirodytų per sunkus.
REKOMENDUOJAME papildomai turėti savo vandens ir maisto, pagal asmeninius poreikius.
Registruodamiesi, pirkdami bilietus ir atvykdami į renginį dalyviai: patvirtina, suprantantys, kad dalyvavimas žygyje yra susijęs su rimtu žmogaus fizinių galimybių išbandymu, taip pat, kad yra pasitikrinęs sveikatą. Dalyvis supranta ir patvirtina, kad organizatoriai neatsako už dalyvio sveikatai padarytą žalą ar gyvybei sukeltą pavojų ir neatlygins turtinės ar neturtinės žalos. Visa rizika ir atsakomybė dėl dalyvio sveikatos sutrikimų, sužalojimų, nelaimingų atsitikimų žalos dalyvio sveikatai, gyvybei ir turtui, atsiradusių dalyvaujant žygyje, tenka tik dalyviui. Dalyvis taip pat atsako už savo veiksmais ar neveikimu padarytą žalą gamtai, laukinei gyvūnijai, kitų dalyvių sveikatai, gyvybei ir turtui.
BILIETAI:
Žygio startas – rugpjūčio 2 d. 10 val.
Starto vieta: Padubysys, Seredžiaus sen, Jurbarko r.
Startas/finišas – toje pačioje vietoje (55.110472, 23.440509).
Startą rasite nesunkiai ir be koordinačių – Padubysio kaimas teturi vieną pagrindinę gatvę.
Trasa
25-30 km.
Keliaudami pamatysite
Burbiškių muziejus
Mintis įsteigti mažą Laiconų šeimos muziejų kilo 2004 m. apsižiūrėjus, kad namuose susikaupė nemažai įvairių senoviškų daiktų. Tada ir nuspręsta jiems paskirti atskirą patalpą Burbiškių vienkiemio ūkiniame pastate. 2006 m. greta rekonstruotas kitas nedidelis pastatas.
2007-aisiais įvyko oficialus Burbiškių muziejuko atidarymas.
Visus (> 1000) muziejaus eksponatus sąlyginai galima suskirstyti į 3 grupes.
Speleologinių eksponatų nėra daug, tačiau tai bene gausiausia Lietuvoje tokio tipo ekspozicija, kurioje yra ir unikalių šalyje pavyzdžių. Tarpe jų didžiausi Lietuvoje urvų kalcito bei gipso kristalai; speleo įrangos, kuria naudojosi Lietuvos naujosios speleologijos pradininkai, pavyzdžiai ir kt.
Padubysio malūnas
Padubysio dvaro malūnas unikalus savo išlikusia technologine įranga ir pastato architektūrine išraiška. Dvaras buvo viršutinėje, o malūnas apatinėje Dubysos slėnio terasoje.
Padubysio malūnas statytas apie 1920 m. dvarininko Juozo Butkevičiaus. Statybą finansavo žmona Jadvyga Jacunskaitė. Vokiečių okupacijos metais malūną valdė statytinis Valteris Gaigalaitis. Dabar malūno savininkas yra privatus asmuo. Buvusi dvaro sodyba sunyko, tačiau malūnas išsilaikęs gerai, išlikusi didelė dalis buvusios technologinės įrangos: vienerios girnos, o kitų girnų tik žymės, gervė girnapusėms nukelti, dvi apardytos transmisijos, javų valymo mašina, treji valcai, kruopinė ir du rankoviniai filtrai, du plokščiasiečiai, malūno užtvankos liekanos.
Dubysa
Dubysa – upė Vidurio Lietuvoje, tekanti Žemaitijoje; Nemuno dešinysis intakas. Ilgis 130,9 km (14-oji pagal ilgį Lietuvos upė). Prasideda Šiaulių rajone, 4 km į šiaurės vakarus nuo Rėkyvos ežero, iš Bubių tvenkinio, ties užtvanka. Teka į pietus per Kelmės rajoną, pro Lyduvėnus, Betygalą, Ariogalą (Raseinių rajonas), Gėluvą. Žemupys skiria Jurbarko ir Kauno rajonus. Įteka į Nemuną 167,5 km nuo jo žiočių, ties Seredžiumi.
Nuo Ariogalos iki žiočių upė priklauso Dubysos ichtiologiniam draustiniui, dėl ten esančios žiobrių nerštavietės. Taip pat dalis Dubysos baseino priklauso Kurtuvėnų regioniniam parkui ir Dubysos regioniniam parkui.[1]
Slėnis 300–500 m pločio, šlaitai iki 30 m aukščio, statūs (ypač ties Ariogala, kur slėnis kerta galinių morenų ruožą). Aukštupyje vagos plotis 5-10 m, o gylis 0,5-1 m, upė labai vingiuota. Prie Bubių Dubysa patenka į Kurtuvėnų slėnį. Juo lygiagrečiai su upe eina Dubysos-Ventos kanalas (vietomis kanalo vaga sutampa su upės vaga). Vidurupio vagos plotis 20–30 m, žemupio 40–60 m. Gylis žemupyje svyruoja nuo 0,2 m iki 3 m.[1]
Dubysa turi 44 intakus; didesnieji:
Akimirkos
