DUBYSOS KODAS

Pėsčiųjų žygis „Dubysos kodas“ – yra tradicinis „Žygių magijos“ renginys su išskirtine galimybe pasivaikščioti nuostabiais Dubysos šlaitais ir slėniais, kurie yra įtraukti į vertingiausių šalies kraštovaizdžio panoramų sąrašą.

„Dubysos kodas“ – turbūt sudėtingiausias „Žygių magijos“ žygis, kuris vyksta su vedliu. Todėl ir šį kartą trasa pareikalaus nemažai ištvermės – joje daug bekelės, laukinių gyvūnų takų, pakilimų ir nusileidimų. Žygeiviams teks dukart persikelti per Dubysą. Esant aukštesniam vandeniui – su valtimis, jei seklu – briste. Rekomenduojame ilgą aprangą ir kalnams, miškams bei bekelei tinkamą avalynę.

Trasoje bus galima pasipildyti vandens atsargas.

Registruodamiesi, pirkdami bilietus ir atvykdami į renginį dalyviai: patvirtina, suprantantys, kad dalyvavimas žygyje yra susijęs su rimtu žmogaus fizinių galimybių išbandymu, taip pat, kad yra pasitikrinęs sveikatą. Dalyvis supranta ir patvirtina, kad organizatoriai neatsako už dalyvio sveikatai padarytą žalą ar gyvybei sukeltą pavojų ir neatlygins turtinės ar neturtinės žalos. Visa rizika ir atsakomybė dėl dalyvio sveikatos sutrikimų, sužalojimų, nelaimingų atsitikimų žalos dalyvio sveikatai, gyvybei ir turtui, atsiradusių dalyvaujant žygyje, tenka tik dalyviui. Dalyvis taip pat atsako už savo veiksmais ar neveikimu padarytą žalą gamtai, laukinei gyvūnijai, kitų dalyvių sveikatai, gyvybei ir turtui.

Žygio startas – rugpjūčio 3 d. 10 val.
Starto vieta: Padubysys, Seredžiaus sen, Jurbarko r.
Startas/finišas – toje pačioje vietoje (55.110472, 23.440509).Startą rasite nesunkiai ir be koordinačių – Padubysio kaimas teturi vieną pagrindinę gatvę.

BILIETAI:

DUBYSOS KODAS 2024

Žygio startas – rugpjūčio 3 d. 10 val.
Starto vieta: Padubysys, Seredžiaus sen, Jurbarko r.
Startas/finišas – toje pačioje vietoje (55.110472, 23.440509).
Startą rasite nesunkiai ir be koordinačių – Padubysio kaimas teturi vieną pagrindinę gatvę.

10.00€

Trasa
25+ km.

Keliaudami pamatysite

Speleologijos muziejus

Eriko Laicono speleologijos centras „Karsa“ buvo įkurtas 2018 m. Speleo-Info-Centro bazėje, prijungus prie jo pirmąjį Lietuvoje Speleologijos muziejų ir Mitologinių skulptūrų grupę.

Tai bene gausiausia Lietuvoje tokio tipo ekspozicija, kurioje yra ir unikalių šalyje pavyzdžių. Tarpe jų didžiausi Lietuvoje urvų kalcito bei gipso kristalai; speleo įrangos, kuria naudojosi Lietuvos naujosios speleologijos pradininkai, pavyzdžiai ir kt. Visa tai surinkta mano ilgametės speleologinės veiklos eigoje Lietuvoje, Ukrainoje, Rusijoje, Bulgarijoje…

Etnografinę ekspoziciją sudaro Laiconų viensėdžio Išlestakių ir Burbiškių sodybose bei Burbiškių kaime (Jurbarko raj.) surinkti namų apyvokos daiktai ir ūkio darbo įrankiai. Keletas eksponatų buvo atgabenti iš senelių sodybos Biržų rajone.

Speleologijos pradininko Lietuvoje Eriko Laicono Speleologijos centrą „KARSA“ Išlestakiuose sudaro baltų mitologinių ąžuolo skulptūrų grupė „Požemis“ (vienintelis tokio tipo Baltoskandijoje) speleologijos muziejus ir Eriko Laicono darbo patalpa (kabinetas) su ekspozicijos tąsa.

Ekspozicija, skirta tik karstui ir urvams, apima 7 tautodailininkų sukurtas ąžuolo skulptūras, 40 metų rinktų ir dovanotų per 200 vnt. speleologinės įrangos ir inventoriaus pavyzdžių, taip pat didžiausius Lietuvoje:

apie 700 vnt. knygų ir periodinių leidinių rinkinį įvairiomis kalbomis;
apie 1 400 atviručių ir lankstinukų;
apie 220 pašto ženklų;
per 80 monetų ir banknotų;
apie 45 magnetukus, per 200 lipdukų, emblemų ir gairelių;
per 120 ženkliukų ir medalių kolekcijas.

Burbiškių muziejus

Mintis įsteigti mažą Laiconų šeimos muziejų kilo 2004 m. apsižiūrėjus, kad namuose susikaupė nemažai įvairių senoviškų daiktų. Tada ir nuspręsta jiems paskirti atskirą patalpą Burbiškių vienkiemio ūkiniame pastate. 2006 m. greta rekonstruotas kitas nedidelis pastatas.

2007-aisiais įvyko oficialus Burbiškių muziejuko atidarymas.

Visus (> 1000) muziejaus eksponatus sąlyginai galima suskirstyti į 3 grupes.

Speleologinių eksponatų nėra daug, tačiau tai bene gausiausia Lietuvoje tokio tipo ekspozicija, kurioje yra ir unikalių šalyje pavyzdžių. Tarpe jų didžiausi Lietuvoje urvų kalcito bei gipso kristalai; speleo įrangos, kuria naudojosi Lietuvos naujosios speleologijos pradininkai, pavyzdžiai ir kt.

Padubysio malūnas

Padubysio dvaro malūnas unikalus savo išlikusia technologine įranga ir pastato architektūrine išraiška. Dvaras buvo viršutinėje, o malūnas apatinėje Dubysos slėnio terasoje.

Padubysio malūnas statytas apie 1920 m. dvarininko Juozo Butkevičiaus. Statybą finansavo žmona Jadvyga Jacunskaitė. Vokiečių okupacijos metais malūną valdė statytinis Valteris Gaigalaitis. Dabar malūno savininkas yra privatus asmuo. Buvusi dvaro sodyba sunyko, tačiau malūnas išsilaikęs gerai, išlikusi didelė dalis buvusios technologinės įrangos: vienerios girnos, o kitų girnų tik žymės, gervė girnapusėms nukelti, dvi apardytos transmisijos, javų valymo mašina, treji valcai, kruopinė ir du rankoviniai filtrai, du plokščiasiečiai, malūno užtvankos liekanos.

Dubysa

Dubysa – upė Vidurio Lietuvoje, tekanti Žemaitijoje; Nemuno dešinysis intakas. Ilgis 130,9 km (14-oji pagal ilgį Lietuvos upė). Prasideda Šiaulių rajone, 4 km į šiaurės vakarus nuo Rėkyvos ežero, iš Bubių tvenkinio, ties užtvanka. Teka į pietus per Kelmės rajoną, pro Lyduvėnus, Betygalą, Ariogalą (Raseinių rajonas), Gėluvą. Žemupys skiria Jurbarko ir Kauno rajonus. Įteka į Nemuną 167,5 km nuo jo žiočių, ties Seredžiumi.

Nuo Ariogalos iki žiočių upė priklauso Dubysos ichtiologiniam draustiniui, dėl ten esančios žiobrių nerštavietės. Taip pat dalis Dubysos baseino priklauso Kurtuvėnų regioniniam parkui ir Dubysos regioniniam parkui.[1]

Slėnis 300–500 m pločio, šlaitai iki 30 m aukščio, statūs (ypač ties Ariogala, kur slėnis kerta galinių morenų ruožą). Aukštupyje vagos plotis 5-10 m, o gylis 0,5-1 m, upė labai vingiuota. Prie Bubių Dubysa patenka į Kurtuvėnų slėnį. Juo lygiagrečiai su upe eina Dubysos-Ventos kanalas (vietomis kanalo vaga sutampa su upės vaga). Vidurupio vagos plotis 20–30 m, žemupio 40–60 m. Gylis žemupyje svyruoja nuo 0,2 m iki 3 m.[1]

Dubysa turi 44 intakus; didesnieji:

kairieji: Tilžė, Šiaušė, Gryžuva, Lapišė, Liolinga, Luknė, Mūkė, Kirkšnovė, Gynėvė, Lazduona, Lelykas.

dešinieji: Lukojus, Kražantė, Dratvuo.